- aplūžti
- aplū́žti vksm. Nugrióvė sẽną aplū́žusią trobẽlę.
.
.
aplūžti — intr. 1. truputį apgriūti, apirti, apsidėvėti: Į šaltinį įstatytas bosas be dugno, aplūžusiais šulais Mš. Prie tėvo nebuvo trobos aplūžę Ds. Kurpės štai, Egluže, sudėvėki jas! O kai bus aplūžę, gausi vėl naujas S.Nėr. 2. būti prislėgtam ko… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkniušti — apkniùšti intr. apgriūti, aplūžti: Taip apkniùšo jų gryčia, kad jau taisyti neapsimoka Ds. Jeigu neprižiūrėsi trobų, tai greit anos apkniū̃šta Ds. ║ apiplyšti: Tu jau suvis nesusitvarkai su rūbais, visas apkniušęs Švnč. kniušti; apkniušti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
aplūžoti — 1 aplūžoti intr. 1. truputį aplūžti, apirti: Aplūžoti greit trobos gali, kai jų netaisai Dgl. 2. apdriksti, apsileisti: Eina koks aplūžojęs, nepanašus an žmogų Sld. lūžoti; aplūžoti; išlūžoti; palūžoti … Dictionary of the Lithuanian Language
apspurti — 1 apspùrti intr. 1. J.Jabl, Š, NdŽ, LVI125, Bsg, Slm apibrigzti, apskarti: Anupro apdaras nudėvėtas, nuzulintas, kiek apspuręs S.Čiurl. Kepurė jam apspùrus Ėr. Kelnelės apspurę, trumpos lig kelių LTR(Ob). Iš nedrąsaus, apspurusio siuvėjėlio… … Dictionary of the Lithuanian Language
aptužti — aptùžti intr. aplūžti, apgriūti: Ale ka būtų tas ūkis kaip daba: budinkai aptùžę, aplūžę Sd. tužti; aptužti … Dictionary of the Lithuanian Language
atlūžti — intr. K, Š lūžtant atsiskirti: [Tabako] lapas lengvai nuo stiebo atlūžta J.Krišč. Aš kap stuktelsiu, tai ir atluš stalas Šlčn. Iš kraštų jis (stalas) buvo apkrautas storomis knygomis, atlūžusiais aptaisų kampais T.Tilv. | prk.: Nuo tautos kamieno … Dictionary of the Lithuanian Language
atšokti — K 1. intr. SD1108, SD216,385, Q652, R, R419, MŽ, Sut, N, M, LL122, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Slm, Krtn atlikti šuolį į šoną ar atgal, šokant atsitraukti: Kai nudegiau pirštą, tuoj atšokau in šalį Dg. Ko čia atšokai kaip nuo ugnies? Ktk. Duoda i tam par … Dictionary of the Lithuanian Language
išlūžti — 1. intr. K, N lūžus atskilti, atsidalyti, ištrūkti: Dantys jam išlūžo (išlūžėjo) J. Netrauksiu danties, kol neišlūš Rm. Tas išlūžusiasis dantis (mašinos rato) pradėjo klibuoti Grg. Nekelk priš tėvą rankos – ranka išlūš iš peties Pp. 2. tr. BŽ81,… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištrupėti — ištrupėti, ìštrupa, ėjo intr. K, BŽ80, DŽ, NdŽ, LzŽ, Krp, Jrb, Sdb, On, Švnč; N(B), M, LL290 trupant išbyrėti, išgurėti: Maliava, duona, vis[a], kas trupa, ištrupėjo J. Man visi priekiniai dantys ištrupėjo Š. Netraukė, nereikė, patys išlakstė,… … Dictionary of the Lithuanian Language
lūžti — lūžti, ta, o K 1. intr. nuo lenkimo, spaudimo, smūgio trūkti į dalis: Medis valkus, kurs nelūžta J. Karklas ir siūbuodamas nelūžta, o ąžuolas ir tiesiai stovėdamas [lūžta] LTR(Ds). Lūžta kaip cukrus šiaudai – taip išdžiūvo Klk. Stirnos lūžta… … Dictionary of the Lithuanian Language